Manau tai aktualus straipsnis ir įdomi mūsų kolegos nuomonė
-Kapitonas V.Pozonkevičius nėra kapitonų klubo narys -
Jo nuomonę ,manau, mes galime priimti kiekvienas savaip .
Deja nėra realios, jūrinių kadrų ,jų patirties panaudojimo kranto įmonėse ,valstybės mastu,praktikos
Kvalifikuotais ,patyrusiais jūrų specialistais,(o ne popieriniais) turėtų remtis jūrinė valstybė ,žinoma jeigu mes tokia norime realiai būti.
Be abejo ,vien dėl to kaltinti Jūrinės administracijos vadovą,nebūtų teisinga.
Pagarbiai ,Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius.
________________________________________________________________________________________________________
Šis straipsnis iš Klaipėdos dienraščio -Jūros priedo .
- Lietuvos saugios laivybos administracijoje - neaiški kadrų politika -
Akis bado interesai
Saugios laivybos administracijos Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriuje vedėjo vieta laisva nuo 2002 m. – nuo tada, kai administracijos direktoriumi paskirtas šiam skyriui vadovavęs Evaldas Zacharevičius.
Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriui laikinai vadovauja vedėjo pavaduotojas Vytautas Braslauskas.
Galbūt kai kam galėtų kilti klausimas, ar nelaikoma ta vieta, jei kai kas būtų atleistas iš Saugios laivybos administracijos? Toks klausimas visai pagrįstas žinant, kad visi kiti administracijos skyriai ar poskyriai visiškai sukomplektuoti.
Klaipėdoje yra keista jūrinių kadrų perėjimo dirbti į krantą politika. Aišku, kad gerų, jūrinių kadrų Lietuvos saugios laivybos administracijoje trūksta. Tačiau jų paieškos tik imituojamos. Kur Klaipėdos uoste gali įsidarbinti „į krantą nusprendę grįžti“ jūrininkai? Šiuo metu aukštos kvalifikacijos laivavedžius mielai kviečia vienintelė institucija – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Joje vertinama jūrų kapitonų patirtis, prašoma ja dalintis rengiant įvairius jūrinius kursus.
Kitur Lietuvoje jūrininkams „sugrįžti į krantą“ kelias yra užvertas – taip pat ir dėl kai kurių asmeninių interesų.
Lietuvos saugios laivybos administracijoje vyksta jūrininkams nesuprantami dalykai, susiję su jūrinių kadrų parinkimu.
Lupikavimas iš jūrininkų
Tiesiogiai su jūrininkais dirbantys šios administracijos Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyrius mums yra pats svarbiausias.
Tačiau dėl beveik dešimtmetį laikinai dirbančio skyriaus vadovo ne visada pavyksta operatyviai spręsti svarbius reikalus.
Nereikėtų kalbėti apie daugybę niuansų, kurie susiję su jūrininkų dokumentų išdavimu. Turbūt nerasi nė vieno jūrininko, kuris nesipiktintų dokumentų išdavimo jūrininkams ir kvalifikacinių reikalavimų vykdymo sistema. Ji seniai virto pinigų lupikavimo iš jūrininkų įrankiu.
Išgalvojamos vis naujos tvarkos, už kurių įgyvendinimą turi mokėti jūrininkai. Lietuva, turėdama vos kelis tūkstančius jūrininkų, juos išnaudoja be gailesčio. Realiai nevertinamos nei sunkios jūrininkų darbo sąlygos, nei didelė atsakomybė, nei ypatingas gyvenimo būdas, kai žmogui tenka kelis mėnesius būti toli nuo namų.
Kaip ir kokiais būdais „prišienauti“ iš jūrininkų pinigų, sprendžia valstybė. Bet mes, jūrininkai, manome, kad nemažai jūrininkus dusinančių siūlymų, siekiant įsiteikti valstybės valdininkams, pateikiama iš Lietuvos saugios laivybos administracijos.
Netobulėjantys valdininkai
Didžiausia problema yra tai, kad Saugios laivybos administracijoje nėra, tiksliau, jos skyriams nevadovauja realiai jūroje dirbę, patirtį sukaupę jūrų kapitonai. Šioje institucijoje dirba teoretikai arba dešimtmečius jūros nematę buvę mechanikai, šturmanai.
Viena vertus, taip yra todėl, kad aukščiausią kvalifikaciją turintys jūrininkai nesiveržia dirbti Saugios laivybos administracijoje dėl menkų atlyginimų. Kita vertus, Saugios laivybos administracijoje ėmę dirbti jūrininkai per trumpą laiką praranda kvalifikaciją.
Vyrauja nuostata, kad kiekvienas Saugios laivybos administracijos darbuotojas turi teisę neprarasdamas savo darbo vietos kas dveji metai išplaukti į reisą.
Jūrininkai praktikai mano, kad toks laikotarpis yra per didelis. Todėl Seimui buvo pateikta pataisa sutrumpinti jį iki vienerių metų. Saugios laivybos administracijos darbuotojai turi sąlygų tobulėti, bet jie tuo nesinaudoja. Tenka konstatuoti, jog Lietuvai, kaip jūrų valstybei, svarbios institucijos atstovai susitaiko su tuo, kad jų kvalifikacija nuolat menkėja.
Klaipeda -Jura , Sausio 30 .2012
JŪRŲ KAPITONŲ NAUJAMETINIS VAKARAS
Sveikiname kapitoną Vytautą Saulėną jubil.proga
Gera Jūrų kapitonų nuotaika
Savo išradingumą rodo kapitonai V.Saulėnas,St.Šredarsas,R.Šostakas
Kapitonų ponios,vakaro pažiba
Prie vaišių stalo__________________________
Kapitonų Klubo nariai L.Stulpino mokyklos surengtame -Meninio skaitymo konkurse "Atsigrežus į jūrą"
  
Po paminklo negrįžusiem iš jūros laivams ir jūrininkams atidengimo ceremonijos
_____________________________________________________________
Pagerbėme kapitono L.Stulpino atminimą - 140 gimimo metinės.
__________________________________________________________________________________
Svečių iš Karaliaučiaus koncertas JŪRŲ KAPITONŲ KLUBE
Piratavimas juroje -pasvarstymai ir faktai vėl
Taivano laivo įgula stojo į mūšį su Somalio piratais ir išsivadavo iš nelaisvės
ELTA ir lrytas.lt inf. 2011-11-06 12:36
Taivano žvejų laivo įgula stojo į mūšį su Somalio piratais ir išsivadavo iš nelaisvės.
Jūreiviams pavyko susidoroti su piratais ir išmesti juos už borto. "Reuters"
Tai geras pavyzdys ir vienas iš nedaugelio realių žingsnių vietoje tuščių kalbų.
Kaip praneša naujienų agentūra SAPA, penktadienį pagrobtam seineriui „Chin Yi Wen“ sekmadienį pavyko atgauti laisvę. Laivo įgulą sudaro 28 žmonės - devyni kinai, aštuoni filipiniečiai, šeši indoneziečiai ir penki vietnamiečiai. Nė vienas iš jų nenukentėjo.
Jūreiviams pavyko susidoroti su piratais ir išmesti juos už borto. Kitos detalės nežinomos.
Somalio pakrantės vandenys tapo pavojingiausia planetoje vieta laivybai. Piratai vos ne kasdien rengia savo išpuolius. Dabar jūrų plėšikų nelaisvėje yra 47 laivai ir daugiau nei 500 jūreivių.
Somalio piratavimas: grėsmė pasaulio ekonomikai?
2010-08-18 | Tema: Komentarai
Vanduo iš tikrųjų yra gyvybės bei sveikatos šaltinis, jame – gyvų organizmų atsiradimo ištakos. Tai visiems žinomos tiesos. Nustebino štai toks sutapimas: apie 70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo (naujagimių – 75 proc.), o jūros ir vandenynai užima 71 proc. mūsų planetos paviršiaus… Kol mokslas netarė savo galutinio žodžio, ir teištirta vos 5 proc. vandenynų gelmių, cheminę struktūrą H2O gaubia mistinė paslaptis.
Piratai plaukė ir Nemunu…
Bet šįkart – apie nesugaunamus tų vandenų senbuvius. Ne mažiau paslaptingi ir jūrų bei vandenynų gyventojai, kuriuos jau nuo senų laikų minime ne pačiu geriausiu žodžiu, – piratai (lot. pirat, gr. peirates, nuo žodžio peiraomei – „ieškoti nuotykių ir laimės jūroje“). Vaikystėje prisiskaitėme knygų apie šiuos švelniai vadinamus „laimės ieškotojus“, o iš tikrųjų – jūrų plėšikus, ir mūsų vaizduotėje išliko kovingi, drąsūs, nebijantys rizikuoti ir smagiai palėbauti vienaakiai stipruoliai. Bet šiaip jau jų idealizavimas su tikrove neturi nieko bendra.
Piratavimas – senas reiškinys (apie jį „Apžvalgoje“ išsamiau rašo istorijas Julius Panka). Tyrinėtojai spėja, kad pirmieji piratai puldinėti jūroje plaukiojančius laivus pradėjo prieš kelis tūkstantmečius prieš Kristų. Nuo piratų kentėjo senosios Egipto, Graikijos ir Romos imperijos. Piratų grobiu buvo tapęs net vienas garsiausių Romos imperatorių Gajus Julijus Cezaris. Tiesa, tada dar jis nevadovavo valstybei. Cezarį pagrobę piratai pareikalavo didelės išpirkos. Išsipirkęs laisvę būsimasis imperatorius surinko nedidelę kariuomenę ir sumušė jam laisvę atėmusius grobikus. Romėnai piratus paskelbė hostis generis humanis, t. y. visos žmonijos priešais. Didžiąja piratų era laikomi XVI–XVII amžiai. Tuomet garsėjo Karibų jūros piratai, kurių taikiniu tapdavo iš Amerikos auksą į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Olandiją ir Prancūziją gabenę laivai.
Skandinavijos piratais vadinami vikingai iš jūros nuolat puldinėdavo dabar Didžiajai Britanijai priklausančias salas. Piratai senovėje siautėjo ir upėse. XIV amžiuje garsiausi buvo Volgos ir Kamos upėse plėšikavę „uškuinikai“. Viduramžiais Skandinavijos pusiasalio senieji gyventojai neturėjo geresnio būdo užsidirbti pragyvenimui, kaip tik plėšti Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantes bei jose plaukiojančius laivus. Normanų vikingai buvo viena grėsmingiausių ir labiausiai organizuotų piratų bendrijų per visą žmonijos istoriją. Regioną jie buvo pasidalinę su kitų tautų – frankų, saksų, germanų – piratų bendruomenėmis.
Viduramžių Europoje nedaug kas prilygo normanų piratų laivams jūrinėmis ir kovinėmis savybėmis: laivai buvo labai lengvi, mobilūs, galėjo plaukti ir prieš vėją. Tad nenuostabu, kad vikingai nesunkiai pasiekdavo ir Lietuvą, kur neilgai svečiuodavosi. Lietuviai nebuvo nei per daug turtingi, nei per daug lengvai suviliojami, todėl normanų laivai Nemunu ar Dauguva pakildavo aukštyn ir toliau judėdavo link slavų žemių. Normanų jūrų piratus pavyko sutramdyti tik XV a., nes Skandinavijoje bei kitose vikingų valdose susikūrė politinės valstybės, su kuriomis jau buvo galima megzti normalius santykius.
Pilietinio karo pasekmė
Iš tiesų, tai buvo gili senovė. Tačiau keista, kad, pradėję trečiąjį tūkstantmetį, mes vėl prakalbome apie vandens piratus. Mokslininkai pastebėjo, kad jie suaktyvėja, kai pasaulį apima gili krizė, vienos valstybės pralobsta, kitos nuskursta, kai tarp jų kyla konfliktai ir apskritai sumažėja stabilumo.
Nauja piratavimo banga plūstelėjo dar tik atgriaudėjant 2008 m. krizei. Ji atsirado ne kur kitur, o prie senomis plėšikavimo tradicijomis garsėjančios rytų Afrikos pakrantės. Tai nekeista: Somalis iki šiol neturi padėtį kontroliuojančios vyriausybės, čia tęsiasi nuožmi klanų kova, kurioje leistini visokie anarchijos bei lobimo būdai, tarp jų – ir piratavimas.
Piratų antpuoliai Adeno įlankoje – tai nėra vien išpirkų reikalavimas iš užgrobtų laivų. Jau 17 metų Somalyje vyksta genčių, klanų ir vyriausybės karas, čia nėra teisėtos valdžios, ir daugelis užsiėmimo neturinčių afrikiečių puola į glėbį piratiško nusikalstamo verslo organizatoriams. Tai tarsi iššūkis ir Vakarams, ypač po to, kai prieš keliolika metu JAV baudėjai Mogadišo gatves apipylė sukilėlių ir nekaltų žmonių krauju.
Priminsime, kad 1993 m. pabaigoje įvyko didelio atgarsio sulaukęs Mogadišo mūšis, kurio metu Somalio sukilėliai nukovė 19 ir sužeidė dar 84 JAV karius. Amerikos televizijos parodė žvėrišką Somalio maištininkų elgesį su nukautų Jungtinių Valstijų karių kūnais. Po šio įvykio kilo didžiulis JAV politikų ir visuomenės pasipiktinimas. Amerikiečių reakcija nepatyrusį prezidentą Billą Clintoną užklupo nepasiruošusį, ir jis pasidavė visuomenės spaudimui išvesti JAV karius iš Somalio bei palikti likimo valiai jų remtą valdžią. Atrodytų, kad šis įvykis nėra ypatingas, ypač turint omenyje, kad JAV specialiosios pajėgos vykdė ir vykdo operacijas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau, daugumos ekspertų nuomone, pergalė Somalyje tuo metu buvo jau ranka pasiekiama, nes sostinė Mogadišas buvo likusi paskutiniuoju maištininkų ir islamistų forpostu. Taip konfliktas virto ilgalaikiu pilietiniu karu, kurio fone atgijo dar vienas nelegalus verslas – piratavimas.
Įdomu, kad jis klesti ir šiuo metu, kai sausumoje nesiliauja vidaus kovos. Antai 2006-ųjų birželio 5 dieną islamistai užėmė Somalio
Piratavimas įleidęs gilias šaknis
Pilietinis karas nesiliauja, ir 1984 m. Londone įsikūręs Jūrų saugumo komitetas (JSK) kas mėnesį platina pranešimus apie piratavimą ir laivų apiplėšimus. 2005 m. buvo įvykdyta beveik 300 plėšimų. Tai beveik 60 atvejų daugiau nei 2004 metais. Per išpuolius žuvo 16 ir buvo sužeisti 52 žmonės. 193 įvairių laivų įgulos nariai buvo paimti įkaitais. Dabar jau užregistruota daugiau kaip 5 tūkst. laivų apiplėšimų. Tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes neretai piratų užpultų laivų savininkai į teisėsaugininkus nesikreipia.
Viena skandalingiausių istorijų, iki šiol apgaubta paslaptimi, buvo 2009 m. liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja. Ji prasidėjo laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais. Jų dar padaugėjo, kai pagrasinus susidorojimu į Stambulą buvo priverstas pabėgti Maskvoje leidžiamo „Maritime Bulletin–Sovfracht“ vyriausiasis redaktorius Michailas Voitenka, kuris iš pat pradžių įtarė, kad po medienos eksporto Alžyrui priedanga Rusija vežė ginklus vienai iš arabų šalių – Iranui.
Alyvos į ugnį įpylė Kremliaus informacinė blokada, įvesta po to, kai netoli Vakarų Afrikos krantų, prie Žaliojo Kyšulio archipelago, laivas buvo aptiktas ir aštuoni tariami grobikai suimti. Buvo apkaltinta Estija ir Latvija, iš kurių neva šie piktadariai kilę. Teismai dar tęsiasi, ir nors su „Arctic Sea“ tradiciniai piratai galbūt nesusiję (nors kalbama, kad laivo grobimą surengė „Al Qaeda“ kontroliuojami Somalio piratai), ne paslaptis, jog piratavimas ir plėšikavimas jūroje jau seniai įsiveržęs į valstybių politinį gyvenimą, o iš jo pelnasi aukšti valdžios asmenys.
Štai šių metų gegužės pradžioje Somalio piratai užgrobė Vokietijos tanklaivį „Marida Marguerite“, kuriuo gabenami chemijos produktai. Tanklaivis buvo užgrobtas per 220 km nuo Salalos uosto, Omano pakrantėje. Somalio piratų nelaisvėje atsidūrė visi 22 tanklaivio įgulos nariai: 19 indų, du Bangladešo gyventojai, vienas ukrainietis. Kiek anksčiau piratai užpuolė Taivano žvejybos laivą, paėmė į nelaisvę 26 laivo įgulos narius, tarp jų – jūreivius iš Kinijos, Kenijos, Mozambiko ir Taivano.
2010 m. gegužės duomenimis, piratai laikė užgrobę ne mažiau kaip 25 laivus. Piratų nelaisvėje tebėra per 500 jūrininkų.
Birželio pradžioje paskelbta, kad piratai surengė naują operaciją, palietusi ir Lietuvą. Kaip pranešė Kamerūno leidinys “Le Jour”, prie komercinės Kamerūno sostinės Dualos pakrantės gegužės 16 dieną užpulti Rusijos laivas “North Spirit” ir Lietuvos bendrovei “Limarko laivininkystės kompanija” priklausantis ir su Lietuvos vėliava plaukiojantis motorlaivis “Argo”. Rusijos laivo kapitonas Borisas Tersintsevas, vyriausias laivo mechanikas Igoris Šumikas ir Lietuvos laivo “Argo” kapitonas Dmitrijus Baškirovas buvo laikomi drauge Nigerijoje. Nigerijos maištininkai (Rusijos ir Lietuvos laivus užpuolė Judėjimo už Nigerio deltos išlaisvinimą (MEND) kovotojai) už juos reikalavo 1,5 mln. dolerių išpirkos. Lietuvoje buvo sudaryta tarpžinybinė grupė įkaitui išvaduoti. Pagrobtieji išlaisvinti, bet apie išpirką informacijos neskelbta.
Ar pavyks pažaboti piratavimą?
Šiuolaikinių piratų veiklą keliolika metų tyrinėjantis Klausas Hympendahlis piratus dalija į dvi kategorijas. „Vieni piratai veikia tose teritorijose, kuriose susiformavusios kelių šimtmečių piratavimo tradicijos, kiti piratais tapo dėl skurdo“, – įsitikinęs kelių knygų apie šiuolaikinius piratus autorius.
Pernai birželio mėnesį vienbalsiai priimta Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų pasiūlyta JT Saugumo Tarybos rezoliucija leido kitų šalių karinio jūrų laivyno laivams vytis piratus Somalio vandenimis ir, esant reikalui, juos paskandinti. Keletas tokių operacijų pavyko. Bet dauguma somaliečių yra nelinkę bendradarbiauti. Silpna jų valdžia nepajėgia kovoti su piratais tokiose vietose kaip Haradheere, centriniame Somalyje, iš kur dauguma jų kilę. Somalyje klausiama, kodėl JT taip susirūpinusios užsieniečių likimu jūroje, kai ji taip mažai padeda somaliečiams sausumoje.
Štai kodėl K. Hympendahlis įsitikinęs, kad visame pasaulyje piratų lengvai pažaboti nepavyks. „Piratų laivai ir toliau skros jūras. Piratavimas egzistuoja jau kelis tūkstantmečius, pergyveno daugybę imperijų ir tautų. Kodėl dabar staiga turėtų išnykti?“ – retoriškai klausia piratų ekspertas.
Straipsnis skelbtas žurnale “Apžvalga“
Ar galima išspręsti piratavimo problemą prie Somalio krantų ir kaip? Pirmaujančios pasaulio šalys parodė visišką nesugebėjimą spręsti saugumo problemas strateginėje pasaulio transporto arterijoje. Anot vieno žiniasklaidos apžvalgininko, piratavimo problema jau „... nėra erzinanti smulkmena - ji dabar yra pagrindinė pasaulio ekonominės gerovės grėsmė“, pasaulinis iššūkis. Ir svarbiausia, pabrėžia Masterforex-V Akademijos ekspertai, kad padidinto dėmesio "Somalio piratavimas" sulaukia dėl vienos paprastos priežasties: elementaraus nesugebėjimo susitvarkyti su šia problema. Kas trukdo šią problemą išspręsti? Ar iš viso yra įmanoma ją išspręsti?
Kaip buvo kovojama su piratavimu Adeno įlankoje iki šiol?
1.Iš pradžių niekas nekovojo. Tiesiog laivybos bendrovių savininkams buvo siūloma pasisamdyti laivų ir krovinių apsaugą.
2. Kai po kelių rezonansinių laivų užgrobimų ir įkaitų išpirkimo problema tapo akivaizdi, kai kurių valstybių vadovai pradėjo daryti garsius pareiškimus ir berti grasinimus. Bet tuo, kaip taisyklė, ir buvo apsiribota. Net keletas jėgos demonstravimo akcijų, tokių kaip, pavyzdžiui, Prancūzijos specialiųjų pajėgų susidorojimas su kelių Prancūzijos šalies piliečių pagrobėjais negalėjo pakeisti situacijos. Piratų skaičius matuojamas tūkstančiais ir kiekvieną dieną vis didėja.
3. 2008 m. viduryje JAV ir Rusijos prezidentai Dmitrij Medvedev ir George Bush JTO Saugumo Taryboje susitarė imtis veiksmų dėl „bendros teisinės bazės, siekiant pritaikyti bendrus veiksmus prieš Somalio piratus" sukūrimo.
4. Netrukus po to JTO leido užsienio karo laivams įplaukti į Somalio teritorinius vandenis, persekiojantiems piratus.
5. Šalia Afrikos rago ėmė nuolat kursuoti Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Olandijos, Rusijos, Ispanijos, Italijos, Danijos, Indijos, Malaizijos, Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos kariniai laivai.
6. Jei pradžioje piratai, pamatę tokią armadą, šiek tiek pritilo, tai vėliau vėl įsidrąsino ir atnaujino savo veiklą visu pajėgumu. Pavyzdžiui, 2009 m. balandžio pradžioje piratai užgrobė britų laivą "Malaspina Castle" praktiškai tarptautinio laivyno „panosėje".
7. 2010 m. Somalio piratai užgrobė rekordinį trofėjų ir aukų skaičių - 53 civilinius laivus ir 1181 įgulos narį.
8. Su piratais griežtai kovoja tik Prancūzijos ir JAV kariniai jūrų laivynai: jie dažnai apšaudo, naudoja puolamąsias atakas. Tačiau jėgą jie naudoja tik vaduodami tautiečius ir laivus, plaukiančius su Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų vėliava. 2010 m. gegužės mėnesį prieš piratus, užgrobusius rusų laivą "Maskvos universitetas", jėgą panaudojo ir Rusija, tada visi užpuolikai buvo pagauti, vienas iš jų mirė.
Kas trukdo nugalėti Somalio piratus?
Masterforex- V Akademijos ekspertai pažymi, kad veiksnių, darančių įtaką sėkmei, yra daugybė: nuo strateginių iki taktinių:
• Kovos teisėtumas. Pasaulio kovoje su piratavimu reikia atkreipti dėmesį į kovos legitimumo problemą. Pasaulyje labai daug formalumų, ir kiekvienam veiksmui (ypač už šalies ribų) saugumo pareigūnai turi gauti masę leidimų. Iki šiol nėra tarptautinės teisinės sistemos masinių operacijų vykdymui prieš bet kokios kitos šalies piliečius, priešingu atveju patys gali būti apkaltinti valstybiniu terorizmu.
• Didžiųjų valstybių vadovams trūksta politinės valios. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog laimėti kovą prieš piratavimą tik jūroje - nepavyks. Invazija į sausumą, siekiant likviduoti piratų bazes, yra būtina. O tai būtų neišvengiamai dideli nuostoliai interventams. Somalyje jau beveik 20 metų vyksta pilietinis karas, ši šalis yra padalinta tarp priešiškų klanų ir ginkluota intervencija į jų reikalus yra labai pavojinga, nes čia padėtis yra blogesnė, nei Irake ir Afganistane.
• Neefektyvus didelių karo laivų panaudojimas. Didelių laivų ir lėktuvnešių kova su mažytėmis guminėmis piratų valtimis primena žvirblių šaudymą iš patrankos. Išoriškai tai atrodo labai įspūdingai (ir yra brangu), o iš tiesų gaunasi "realybės šou".
• Žemas įvairių šalių laivų veiksmų koordinavimo lygis. Daugelis iš jų suteikia pagalbą tik civiliniams laivams, plaukiojantiems su jų gimtąja vėliava.
• Atliekant veiksmus, vadovaujamasi savo šalies teisės aktais. Pavyzdžiui, kanadiečiai ir olandai gali tik atsiimti iš piratų užgrobtus laivus, o piratų belaisvius privalo paleisti. Japonai dar visai neseniai iš viso neturėjo teisės šaudyti už Japonijos teritorinių vandenų ribos (reikėjo išleisti specialų, tai leidžiantį įstatymą). Rusai kalinius perduodavo kaimyninio Jemeno institucijoms. Prancūzai ir amerikiečiai paimtus į nelaisvę piratus perduodavo Somalio valdžiai. Tik keletas kaltinamųjų Prancūzijos ir JAV piliečių užpuolimu buvo teisiami šiose šalyse.
Šiuo metu realybė yra tokia: 9 iš 10 sugautų piratų tenka... paleisti, nes trūksta lėšų jų tardymui ir nuteisimui. Žudyti piratų kariškiai bijo, nes jie gali kerštaudami išžudyti tos šalies įkaitus. Piratai grasino nužudyti prancūzų ir amerikiečių piliečius po to, kai keli jų bendražygiai žuvo nuo NATO specialių pajėgų rankų. Jėgą prieš piratus galima panaudoti tik turint nusikaltimo įvykdymo faktus, tai yra po laivo užgrobimo. Tai yra, karinės pajėgos, pamatę piratų laivą jūroje, geriausiu atveju gali jį tik nuvyti. O kai civilinis laivas jau paimtas į nelaisvę, padėtis yra daug sudėtingesnė, nes piratai turi įkaitus. Kaip taisyklė, tai dažniausiai baigiasi išpirkos sumokėjimu.
Pats išpirkos faktas nepaprastai įkvėpia piratus, nes tai yra geriausias jų pergalės įrodymas. Kol korporacijos mokės išpirkas, piratavimas Adeno įlankoje klestės, o somaliečių motorinėse valtyse sėdintys piratai, išmetę automatinius ginklus per bortą, mojuos karinių pajėgų sraigtasparniams ir sveikins NATO šalių laivus, apsimesdami paprastais žvejais.
Kodėl Somalio piratų negalima vertinti lengvabūdiškai?
• Kiekvieną parą Adeno įlankos vandenyse praplaukia apie 250 prekybinių laivų, gabenančių iki 10% visų Azijos prekių, vartojamų Europoje. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, arbata, vežami į Senojo pasaulio šalis tik per Adeno įlanką. Taip jau yra susiklostę.
• Šiuo keliu gabenama trečdalis viso pasaulio (!) suvartojamos naftos. Po Libijos revoliucijos ir „krūvio“ persiskirstymo į Saudo Arabijos pusę, per pavojingą Adeno įlanką gali plaukti žymiai daugiau tanklaivių, gabenančių naftą.
• Žala, padaryta vien tik piratų puolimais, jau pasiekė šokiruojančius skaičius - netoli 10 trilijonų (!) JAV dolerių. O jei pagalvojus apie perspektyvas ir įsivaizdavus situaciją, kad Sueco kanalas laivams bus uždarytas, o prekės iš Azijos į Europą bus gabenamos, apiplaukiant Afrikos žemyną, tai tampa visai nejuokinga.
• Tokiu atveju, prekių pristatymo laikotarpis automatiškai prailgės 2-3 savaitėmis, prireiks žymiai daugiau jūrų transporto ir žmonių, kas neišvengiamai pakels prekių kainą (taigi, ir konkurencingumo praradimas), bus kitokių trukdymų ir netgi deficito.
• Prisiminus, kad Azijos kroviniai - tai visų pirma Kinijos prekės, nesunku numanyti, kas labiau nei kiti nukentės dėl piratų siautėjimo Adeno įlankoje ir kam yra naudingas padidėjęs Somalio piratų vaidmuo pasaulyje. Dabar paaiškėja, kodėl neskubantis ir atidus Pekinas pagaliau pradėjo atidžiai domėtis Somalio piratais.
Ką siūlo Kinija ir Rusija?
Šios dvi šalys atnaujino JTO kovos su piratavimu jūroje prie Afrikos rago krantų iniciatyvą. Dabar paruoštas pasiūlymų paketas, reikalaujantis iš JT Saugumo Tarybos nedelsiant imtis šių priemonių:
• sukurti tris teismus piratavimui teisti;
• atidaryti bent du kalėjimus piratams;
• pasiūlyti visoms valstybėms padaryti pakeitimus nacionaliniuose teisės aktuose, liečiančiuose piratavimo baudžiamąją atsakomybę.
Be to, Kinija miglotai ragina šalis pereiti prie „...visapusiško požiūrio į piratavimo priežastis". Kas slypi už šios diplomatinės frazės - pasakyti gana sudėtinga, bet akivaizdu, kad tai ne humanitarinės pagalbos padidinimas skurstančiai šaliai (Kinija paprasčiausiai nesilaiko tokios politikos). Apie ruošimąsi kažkam daugiau, negu paprastos kalbos, byloja ir audringa Vašingtono reakcija į Pekino ir Maskvos pasiūlymą. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton aktyviai sureagavo į šias iniciatyvas, sakydama, jog „atėjo laikas visam pasauliui tuo užsiimti“, o iš savo pusės pažadėjo „didesnio organizuotumo“. Prisiminus, kad dieną prieš tai, 2011 metų vasario 22 d., piratai nužudė keturis JAV piliečius ir užgrobė jų jachtą, tai taikiais Baltųjų rūmų ketinimais Somalio piratų atžvilgiu būtų sunku patikėti.
Paskelbimo data: 2011-03-29 10:49 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Keletas foto susijusių su tema iš asmeninio Jūrų kapitono Juozo Liepuonio arhyvo:
Avarijos jūroje -deja dar ne retenybė -būkime budrūs ir atsakingi mieli jūrininkai
Klubo svečiai
Klubo svečiai,kolegos iš Karaliaučiaus ,po bendradarbiavimo sutarties pasirašymo jūrininkų klube.
Su kolegomis iš Karaliaučiaus Aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Jūrų kapitonai - St.Šredarsas ,L.Vilimas ir Ž.Naujokas klubo posėdžio metu klauso profesoriaus V.Paulausko pranešimo apie uosto pletros galimybes.
Jūrų kapitonų klubo nariai -Jūros Šventės 2011 dalyviai:
Tai Jūrų kapitono Leonardo Vilmo informacija ir jo foto :
22.07.2011 Biskajaus įlankoje, 11,5 jūrmylių į pietvakarius nuo Oleon salos -
Prancuzija ), Norvegų pakrančių sausakrūvis IMO No. 8416803, vardas '' Union
Neptune ", prirasymo uostas Avation ( Cook Islands ), DWT 2376,
pastatytas 1985 m., laivą valdė Norvegu kompanija: Continental Ship
Management, gavo pasvirima ant kairiojo borto ( skyle laivo dugne ir
skyles ballastiniu tankų pertvarose ), Prancuzu gelbejimo laivas "
Abeille Languedoc spėjo paimti ant buksyro ir pradejo buksiruoti i
Prancuzijos uostą La Roshel, bet padidėjo laivo pasvirimas ir to
pasekmėje laivas nuskendo.Gelbėtojai visus įgulos narius išgelbejo
____________________________________________________________________________________________
.
Tai jūrų kapitono Juozo Liepuonio foto pasakojimas iš reiso prasidėjusio
Olandijoje 2011 m.Vasario men.ir pasibaigusio Liepos pabaigoje, nedidelėje Indijos vandenyno salelėje Mauritius -Port Louis uoste.
Laivo igula pradzioje visi Kinieciai ,reiso pabaigoje Rumunai,Vokieciai ,Kinieciai,vienas Sveicaras ir vienas Suvalkietis is Lietuvos
2011 m Balandžio 1 diena Suomių įlankoje laivas įlalęs leduose -ledo storis 70 cm
Pasivaikščiojimas po Suomių įlanka 2011 m balandžio 1 -tikras faktas ,o ne pokštas
2011 m balandžio 12 rytas -laivų vilkstine plaukia paskui ledlaužį JERMAK
Šios žiemos ledų dreifo pasekmės - nepajėgusio atsisprti stihijai -sudužusio Olandų konteinerio laivo likučiai prie Rodšer salelės Suomių įlankoje
Saulėlydis prie pat ekvatoriaus Itaqui uoste Brazilija
Itaqui miestelio centras
Saugaus plaukiojimo mokymai laive su Kiniečių įgula
Gaisro gesinimo spec.drabužių bandymas
Karbomido krovinio iškrovimas Paranagua,Brazilija uoste
Pakeliui į Montevideo Urugvajų -išplaukiame is Paranagua uosto
U
|
